Išmanieji miestai populiarėja visame pasaulyje dėl patogumo ir efektyvumo, kurį jie suteikia piliečiams, lankytojams ir vyriausybės vadovams. Išmaniųjų miestų technologijos gali naudoti duomenis, kad iš pagrindų pakeistų gyvenimo ir darbo mieste prasmę. Kad ir kaip bebūtų, pirmiausia reikia teisingų saugojimo sprendimų, kad visos šios siūlomos funkcijos funkcionuotų.
Kokius duomenis saugo išmanieji miestai?
Išmanieji miestai gali funkcionuoti tik su potencialiai dideliu archyvuotų ir realaus laiko duomenų kiekiu, įskaitant ir šiuos:
- Filmuota medžiaga iš fotoaparatų sistemų: išmanieji miestai gali naudoti kameras, kad pagerintų visuomenės saugumą, užtikrintų efektyvesnį eismą, atbaidytų nuo nusikaltimų ir sukurtų intelektualias apšvietimo sistemas.
- Duomenys iš energijos paskirstymo sistemų: išmaniosioms energetinių sistemų technologijoms reikalingi duomenys apie vartotojų energijos vartojimą ir istoriniai duomenys apie paklausos pakilimus ir nuosmukius.
- Duomenys iš vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų: miestai vis labiau remiasi duomenimis, kad automatizuotų nuotekų valymo įrenginius ir suplanuotų gamtai saugiu būdu nuotekų sulaikymo vietas, remdamiesi teritorijomis, kuriose yra didžiausia potvynių rizika didelių audrų metu.
- Duomenys iš anglies dvideginio kartografavimo priemonių: Viename JAV mieste buvo taikoma disciplina, vadinama „anglies dvideginio ekonomika“, o vietos lygiu surinkti duomenys buvo naudojami anglies dvideginiui nustatyti ir anglies dvideginio mažinimo priemonių įdiegimui. Kai kurios priemonės miestui sutaupė net 1200 JAV dolerių už anglies dvideginio toną.
- Duomenys iš miesto aplinkos jutiklių: Įdiegti oro kokybės jutikliai miestams padeda rasti teršėjus ir imtis prieš juos veiksmų, pastatyti žaliąsias zonas ir biomasę ten, kur oro kokybė yra žema, taip pat visiems piliečiams ir lankytojams laiku ir labai tiksliai pranešti apie oro kokybę.
- Duomenys iš išmaniųjų automobilių: automobiliai tampa vis savarankiškesni ir dar labiau integruoti į mobiliąsias operacines sistemas. Plėtojantis šiai tendencijai toliau, automobiliai vis daugiau keisis informacija tarpusavyje ir su miestais. Toks duomenų perdavimas sumažins spūstis, padės laiku įsikišti į eismo įvykius ir padės pagerinti maršruto keitimą, kai bus remontuojama infrastruktūra.
Išmaniųjų miestų misija yra užtikrinti visiškai naują viešųjų paslaugų ir valstybinės infrastruktūros efektyvumo lygį taip pat, kaip ir įsitikinti, kad infrastruktūros sąsajos yra tokios tikslios, kaip ir vartotojų naudojamos technologijos, tokios kaip išmanieji automobiliai, išmanieji telefonai ir nešiojami daiktai.
Visi šie archyviniai ir realiojo laiko duomenys kelia milžiniškus saugumo reikalavimus. Pasak „IDC White Paper“, viso pasaulio duomenų sfera nuo 2018 iki 2025 metų išaugs nuo 33 iki 175 zetabaitų. Iki 2025 metų beveik trečdalis šios informacijos bus realaus laiko duomenys. Tikėtina, kad išmanieji miestai vaidins gyvybiškai svarbų vaidmenį šiame augime.
Klausimas – kaip miestai saugos visą informaciją, kurios jiems reikia, kad jie būtų išmanieji?
Kur išmanieji miestai saugos savo duomenis?
Išmanieji miestai savo duomenis gali saugoti trijose pagrindinėse vietose:
- Skaitmeninėse technologijose, vadinamose „Edge“
„Edge“ apdorojimas vyksta netoli duomenų šaltinio. Srautinis duomenų perdavimas iš arti gali būti daug pigesnis nei didelių duomenų kiekių, pavyzdžiui, vaizdo kamera filmuotos medžiagos, srauto perdavimas iš šaltinio į saugyklos vietą, po to į atitinkamus departamentus ar institucijas.
„Edge“ apdorojimas suteikia išmanųjį funkcionalumą tiesiai prie šaltinio. Eismo valdymas dirbtinio intelekto (ang. AI – Artificial Intelligence) pagalba išmaniuosiuose miestuose jau gerai vystomas ir žada naudoti išmaniąją automatiką eismo įvykiams ir spūstims aptikti, taip pat palengvinti greitesnį reagavimą į įvairias sąlygas.
Šio tipo duomenų apdorojimas vyks miesto tinklų „Edge“ mažuose duomenų apdorojimo centruose. Dirbtinį intelektą palaikančios kameros neperduos visko, ką užfiksuos. Vietoj to, jos suaktyvins įspėjimus ir parengs atitinkamą filmuotą medžiagą, kad būtų galima nuskaityti iš įrenginio saugyklos, kai aptinka neįprastas sąlygas ar įvykį.
- Debesyje
Kai kuriems miestams analizės tikslais reikės didelio kiekio archyvuotų duomenų. Štai kur vaidmenį gaus centralizuotos duomenų saugyklos.
Kad duomenims debesų saugyklos būtų naudingos ir patikimos, savo duomenų centruose jos turėtų naudoti aukščiausios kokybės kietuosius diskus, duomenų dubliavimą ir įmonės reikšmingumo duomenų perdavimą bei šifravimą. Debesų paslaugų sprendimai dažniausiai turi lankstesnes mokėjimo galimybes nei miestui priklausančių duomenų centrų statymas.
Miesto vadovai gali paprašyti tokio tipo duomenų, kai jiems reikia priimti sprendimus, susijusius su:
- Infrastruktūra
- Kelių tiesimas
- Aplinkos ir oro kokybės gerinimas
- Pastatų išdėstymas
Per kelias savaites ir mėnesius surinkti archyvinio srauto duomenys gali padėti tiksliai nustatyti tinkamą laiką remontui atlikti arba padėti inžinieriams suprojektuoti transporto srautus naujuose statybų projektuose.
- Hibridinėse duomenų saugyklose
Hibridinės duomenų saugyklos sujungia tai, kas geriausia abiejuose pasauliuose. Dar kartais vadinama „IT 4.0“, hibridinė duomenų saugykla leidžia pamatuoti realaus laiko įspėjimus, pagrįstus sąlygomis, taip pat kaip ir didelės duomenų saugyklos, kuriomis remiantis galima kurti naujus sprendimus.
Ką turi žinoti dideli ir maži miestai?
Miestai, turintys mažesnį biudžetą, į miesto dalis pamažu turėtų įdiegti išmaniąsias sistemas, tokias kaip išmanusis apšvietimo ir eismo valdymas, pradedant nuo „Edge“ apdorojimo galimybių.
Miestams, turintiems didesnius biudžetus, tikriausiai bus naudingas hibridinis būdas dėl jo universalumo. „Edge“ apdorojimas palengvina realiojo laiko įspėjimus be didelių kainų ir vėlavimo perduoti kiekvieną duomenų baitą į serverių fermą. Tuo pačiu debesų apdorojimo sprendimai suteikia galimybę laikui bėgant išsaugoti milžinišką kiekį duomenų. Tada inžinieriai, reguliuotojai ir kiti gali juos išanalizuoti ir priimti pagrįstus sprendimus.
Faktinio ir fizinio duomenų saugojimo apimtis priklausys nuo miesto ir nuo siūlomų sistemų dydžio bei apimties. Vis dėlto, vienas dalykas, dėl kurio nereikia diskutuoti, tai prieiga prie duomenų. Miestai turėtų turėti tikslą sukurti atvirus duomenų mainus naudojant aplikacijų programavimo sąsają (angl. API – Application Programming Interface).
Aplikacijų programavimo sąsaja (API) – tai kodas, leidžiantis vienai išmaniajai sistemai susikalbėti su kita. Kiekviena išmanioji sistema mieste remiasi savo duomenų baze. Be API šios duomenų bazės negalės apsikeisti informacija tarpusavyje, su departamentais ir visuomene.
Kopenhagos miesto duomenų mainai yra pavyzdys, kaip miestai gali ištrinti duomenis iš siloso ir padaryti juos prieinamus bei naudingus visoms grupėms. Nepaisant to, kad mainuose dalyvauja daugiau nei 50 atskirų IT ir panašių kompanijų, dėl efektyvaus išteklių dalijimosi, Kopenhaga mėgaujasi dideliu duomenų mobilumu ir mažesnėmis duomenų tvarkymo sąnaudomis visoms šalims.
Kolumbas, Ohajuje, kaip pamoką pritraukiant finansavimą, pateikia panašų kelių žemėlapį. JAV transporto departamentas Kolumbui skyrė 40 mln. JAV dolerių dotaciją pradėti keletą „Smart Columbus“ projektų. Miestas padarė didelį įspūdį transporto departamentui sutelkdamas savo dėmesį į bendrų sąsajų su ateitimi mąstymą keičiantis duomenimis tarp valstybinių ir privačių subjektų.
Savo išmaniąsias infrastruktūras miestai gali finansuoti keliais būdais, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kai vyriausybė ir įmonės dalijasi pajamomis iš gautų paslaugų arba kai vyriausybė grąžina privačias investicijas tam tikru laikotarpiu po atidėjimo laikotarpio.
Miestams, kurie nori statyti greitai, pastarasis modelis leidžia įgyvendinti projektus greičiau nei kai kurie kiti išlaidų pasidalijimo modeliai.
Kam skirti išmanieji miestai?
Norint sukurti bet kokį išmanųjį miestą, reikia, kad visos šalys bendrautų dėl išmaniųjų miesto technologijų pranašumų ir sutaupytų galimybių. Taip pat labai svarbu, kad vietinė valdžia ir privatūs interesai žinotų, kodėl šios pastangos yra naudingos.
Jei tinkami duomenys būtų pasiekiami, miesto gyventojai galėtų mažiau laiko praleisti keliaujant į darbą ir atgal, matyti savo šeimą lengviau kvėpuojančią ir netgi mėgautis pramonės ir gamtos harmonija. Duomenys gali informuoti ir pakeisti mieste viską, jei jie naudojami saugiai ir kūrybiškai.
Nemokamas IT ūkio auditas.
