Kibernetinis saugumas ir IT saugumas: supraskime skirtumą

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje organizacijos susiduria su daugybe grėsmių savo duomenims ir sistemoms. Du terminai – kibernetinis saugumas ir IT saugumas – dažnai vartojami pakaitomis, tačiau jie turi skirtingas reikšmes ir apima skirtingas sritis. Šis skirtumas yra itin svarbus įmonėms, kurios siekia tinkamai apsaugoti savo turtą ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindinius kibernetinio saugumo ir IT saugumo skirtumus, jų sankirtos taškus bei praktines rekomendacijas, kaip organizacijos turėtų planuoti savo saugumo strategijas. Suprasite, kaip šios dvi disciplinos papildo viena kitą ir kodėl abiejų supratimas yra būtinas šiuolaikinėje verslo aplinkoje.

Kas yra kibernetinis saugumas?

Kibernetinis saugumas apima technologijų, procesų ir praktikų rinkinį, sukurtą apsaugoti tinklus, įrenginius, programas ir duomenis nuo pažeidimų, sugadinimo ar neteisėtos prieigos. Tai plačiau apimantis terminas, orientuotas į apsaugą nuo išorinių grėsmių, ypač ateinančių iš interneto ar kitų tinklų.

Pagal NIST (Nacionalinio standartų ir technologijų instituto) apibrėžimą, kibernetinis saugumas yra „galimybė apsaugoti ar apginti kibernetinę erdvę nuo kibernetinių atakų”. Ši apibrėžtis pabrėžia, kad kibernetinio saugumo pagrindinis tikslas – nustatyti, užkirsti kelią ir reaguoti į grėsmes iš skaitmeninės aplinkos.

Kibernetinio saugumo specialistas stebi saugumo duomenis

Kibernetinė sauga sutelkia dėmesį į šias pagrindines sritis:

Tinklo apsauga – ugniasienės, įsilaužimų aptikimo ir prevencijos sistemos
Aplikacijų apsauga – kodo auditas, saugios programavimo praktikos
Galinių įrenginių apsauga – antivirusinės programos, kenkėjiškų programų prevencija
Grėsmių analizė – proaktyvus galimų pažeidimų numatymas ir sekimas
Incidentų valdymas – reagavimas į įsilaužimus ir atkūrimo planai

Kibernetiniam saugumui užtikrinti naudojami įvairūs standartai ir gairės, tokios kaip NIST Kibernetinio saugumo sistema ar ISO/IEC 27032. Šie dokumentai padeda organizacijoms sukurti ir įgyvendinti visapusišką kibernetinio saugumo strategiją.

Pagrindiniai kibernetinio saugumo komponentai

Kibernetinio saugumo architektūrą sudaro keli esminiai elementai, kurie kartu užtikrina visapusišką apsaugą. Šie komponentai apibrėžia šiuolaikinį požiūrį į skaitmeninių grėsmių valdymą:

Perimetro apsauga – tradicinė gynybos linija, naudojanti ugniasienes, tinklo segmentavimą ir įsilaužimų aptikimo sistemas (IDS/IPS), kurios filtruoja įeinantį ir išeinantį srautą.
Aptikimas ir reagavimas – SIEM (saugumo informacijos ir įvykių valdymo) įrankiai, kurie stebi sistemas realiu laiku, o išplėstinės aptikimo ir reagavimo (XDR) platformos sujungia duomenis iš įvairių šaltinių grėsmėms nustatyti.
Proaktyvios priemonės – etiškas įsilaužimas (penetration testing), pažeidžiamumo vertinimai ir grėsmių medžioklė, kurių metu aktyviai ieškoma potencialių silpnųjų vietų prieš piktavaliams jas išnaudojant.

Šiuolaikinis kibernetinis saugumas vis labiau remiasi dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi, siekiant automatizuoti grėsmių aptikimą ir atsaką. Tyrimų duomenimis, organizacijos, integravusios pažangias kibernetinio saugumo technologijas, sugeba aptikti įsilaužimus vidutiniškai 74 procentais greičiau nei tos, kurios remiasi vien tradiciniu požiūriu.

Kas yra IT saugumas?

IT saugumas (informacinių technologijų saugumas) apima procesus ir metodus, skirtus apsaugoti organizacijos IT infrastruktūrą, kompiuterių sistemas ir duomenis nuo bet kokios neteisėtos prieigos, žalos ar vagystės. Šis terminas dažnai apima platesnį požiūrį į saugumą, įskaitant tiek skaitmenines, tiek fizines priemones.

Pagal ISO/IEC 27001 standartą, IT saugumas reiškia informacijos konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo išsaugojimą. Šis apibrėžimas pabrėžia, kad IT saugumas siekia apsaugoti visą organizacijos informaciją, nepriklausomai nuo to, ar ji yra skaitmeninė, ar fizinė.

IT saugumo operacijų centras su specialistais

IT saugumas apima šias pagrindines sritis:

Informacijos saugumas – duomenų klasifikavimas ir apsaugos priemonių taikymas
Sistemų saugumas – operacinių sistemų ir įrenginių konfigūravimas saugiam darbui
Prieigos kontrolė – naudotojų identifikavimas ir teisių valdymas
Fizinis saugumas – patalpų ir įrangos apsauga
Organizacinis saugumas – procesai, procedūros ir darbuotojų mokymas

IT saugumui užtikrinti dažniausiai remiamasi tokiais standartais kaip ISO/IEC 27001 ir COBIT (Control Objectives for Information and Related Technologies). Šie standartai nustato geriausias praktikas ir kontrolės priemones, kurios turėtų būti įgyvendinamos organizacijose.

Esminės praktikos IT saugume

IT saugumo ekspertai nuolat pabrėžia keletą esminių praktikų, kurios sudaro veiksmingos IT saugumo strategijos pagrindą:

Atnaujinimų valdymas – reguliarus programinės įrangos ir sistemų atnaujinimas, užtikrinant, kad visos žinomos saugumo spragos būtų pašalintos. Kai kurios organizacijos įdiegia automatizuotus pataisų valdymo sprendimus, kurie užtikrina, kad kritiniai atnaujinimai būtų pritaikyti per nustatytą laiką.
Tapatybės ir prieigos valdymas – griežtų autentifikavimo mechanizmų naudojimas, įskaitant dviejų veiksnių autentifikavimą, privilegijuotų paskyrų valdymą ir prieigos kontrolę pagal mažiausios privilegijos principą.
Atsarginių kopijų ir atkūrimo mechanizmai – reguliarus duomenų ir sistemų kopijų darymas, jų testavimas ir laikymas atokiai nuo pagrindinių sistemų, siekiant užtikrinti verslo tęstinumą įvykus incidentui.
Saugumo auditai ir atitikties vertinimai – periodiškas IT aplinkos tikrinimas, siekiant užtikrinti, kad visos saugumo kontrolės priemonės veikia efektyviai ir atitinka nustatytus reikalavimus.

Efektyvus IT saugumas reikalauja holistinio požiūrio, kur technologiniai sprendimai yra derinami su organizacinėmis politikomis ir darbuotojų švietimu. Svarbu suprasti, kad IT saugumas yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis projektas.

Pagrindiniai skirtumai: kibernetinis saugumas ir IT saugumas

Nors kibernetinis saugumas ir IT saugumas dažnai vartojami panašiose situacijose, jų tarp yra reikšmingų skirtumų. Suprasti šiuos skirtumus yra ypač svarbu organizacijoms, kuriančioms visapusiškas saugumo strategijas.

Palyginkime šias dvi disciplinas pagal kelis esminius kriterijus:

Kriterijus	Kibernetinis saugumas	IT saugumas
Apimtis ir tikslai	Sutelktas į apsaugą nuo išorinių grėsmių iš interneto ir skaitmeninės aplinkos	Platesnis požiūris, apimantis visą informacinių technologijų infrastruktūrą ir procesus
Grėsmių spektras	Orientuotas į kibernetines atakas: įsilaužimus, kenkėjiškas programas, DDoS atakas	Apima platesnį grėsmių spektrą, įskaitant fizines grėsmes, žmogiškas klaidas ir nelaimingus atsitikimus
Įrankiai ir technologijos	Specializuoti įrankiai: tinklo stebėjimo sistemos, grėsmių analizė, įsilaužimų aptikimas	Bendresni IT valdymo įrankiai, papildyti saugumo funkcijomis: prieigos kontrolė, kopijų darymas, auditavimas
Atitiktis ir valdymas	Dažnai sutelktas į specifines kibernetines reguliacijas ir standartus	Plačiau apima įvairias IT valdymo sistemas ir bendras saugumo gaires

Kibernetinis saugumas dažniausiai susijęs su aktyviu gynybos nuo kintančių grėsmių procesu, o IT saugumas labiau orientuotas į visapusę informacijos apsaugą ir valdymą organizacijoje. Kibernetinio saugumo specialistai turi būti labiau specializuoti konkrečiose srityse, kaip tinklo gynyba ar grėsmių analizė, tuo tarpu IT saugumo specialistai paprastai turi platesnį supratimą apie organizacijos IT ekosistemą.

Skirtumas taip pat matomas reagavimo greityje ir adaptyvume – kibernetinio saugumo specialistai dažnai turi reaguoti į naujas grėsmes beveik realiu laiku, o IT saugumo procesai gali būti labiau struktūruoti ir orientuoti į ilgalaikės politikos įgyvendinimą.

Persidengimo sritys ir integracija

Nepaisant aiškių skirtumų, kibernetinis ir IT saugumas turi daug bendro ir optimaliu atveju turėtų būti integruoti į vieningą organizacijos saugumo strategiją. Abiejų disciplinų specialistai siekia bendrų tikslų – užtikrinti organizacijos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą.

Kibernetinio ir IT saugumo persidengimo Venno diagrama

Pagrindinės persidengimo sritys tarp kibernetinio ir IT saugumo:

CIA triada – konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas yra abiejų disciplinų kertiniai akmenys, nors jų įgyvendinimo metodai gali skirtis
Rizikos valdymas – abi sritys taiko rizikos vertinimo metodikas ir kontrolės priemones rizikos mažinimui
Atitikties užtikrinimas – tiek kibernetinio, tiek IT saugumo specialistai turi užtikrinti atitiktį reguliavimo reikalavimams ir standartams
Incidentų valdymas – abi disciplinos turi procesus, kaip aptikti, reaguoti ir atsigauti po saugumo pažeidimų

Efektyviausiai veikiančiose organizacijose kibernetinio ir IT saugumo funkcijos dirba išvien. Pavyzdžiui, IT saugumo politikos ir procedūros sudaro pagrindą, ant kurio kibernetinio saugumo specialistai gali sukurti pažangias gynybos strategijas. Panašiai, kibernetinio saugumo komandos aptiktų grėsmių analizė gali padėti tobulinti IT saugumo kontrolės priemones.

Integruota rizikos valdymo strategija, apimanti abiejų disciplinų požiūrius, suteikia organizacijai visapusišką apsaugą. Tokia strategija turi būti pritaikyta konkrečiam verslo kontekstui, atsižvelgiant į organizacijos dydį, veiklos sritį ir rizikos profilį.

Praktinės reikšmės organizacijoms

Supratimas apie kibernetinio ir IT saugumo skirtumus bei sąsajas turi tiesioginės reikšmės organizacijų saugumo strategijos formavimui ir išteklių paskirstymui. Tinkamai subalansavus abi sritis, galima pasiekti optimalų saugumo lygį neeikvojant perteklinių resursų.

Kada pasitelkti kibernetinio saugumo specialistus, o kada – IT saugumo komandas? Štai keli orientyrai:

Kibernetinio saugumo ekspertai:
- Aktyvių kibernetinių atakų prevencijai ir aptikimui
- Pažangių grėsmių analizei
- Saugumo spragų vertinimui (penetration testing)
- Reagavimui į įsilaužimus ir incidentų tyrimui
IT saugumo specialistai:
- IT infrastruktūros saugiam konfigūravimui
- Prieigos kontrolės ir tapatybės valdymo sistemų diegimui
- Saugumo politikų kūrimui ir įgyvendinimui
- Darbuotojų mokymui ir sąmoningumo didinimui

Organizacijos biudžeto ir išteklių paskirstymas tarp šių dviejų sričių turėtų atitikti įmonės rizikos profilį. Pavyzdžiui, finansinės institucijos ar kritinės infrastruktūros įmonės gali skirti daugiau išteklių kibernetiniam saugumui dėl padidėjusio išorinių atakų pavojaus. Tuo tarpu įmonės, tvarkančios labai jautrius duomenis, gali daugiau dėmesio skirti IT saugumui, siekdamos užtikrinti griežtą prieigos kontrolę ir duomenų apsaugą.

Praktinis pavyzdys: vidutinio dydžio įmonė, pereinanti prie nuotolinio darbo, turėtų subalansuoti abi disciplinas. IT saugumo specialistai užtikrintų saugias VPN jungtis, duomenų šifravimo politikas ir prieigos kontrolę, o kibernetinio saugumo ekspertai stebėtų išorines grėsmes, analizuotų naudotojų elgsenos anomalijas ir užtikrintų nuotolinių darbo vietų apsaugą nuo išorinių įsilaužimų.

Strategijos pasirinkimas: patarimai ir geriausios praktikos

Siekiant sukurti efektyvią saugumo strategiją, apimančią tiek kibernetinio, tiek IT saugumo elementus, verta laikytis kelių pagrindinių principų. Šie patarimai padės organizacijoms optimizuoti savo gynybos priemones ir racionaliai paskirstyti išteklius.

Atlikite išsamų rizikos vertinimą:Pradėkite nuo savo organizacijos rizikos profilio įvertinimo. Identifikuokite vertingiausius informacinius turtus, galimas grėsmes ir esamus pažeidžiamumus. Tai padės nustatyti, kurioms sritims reikia skirti daugiausia dėmesio – ar tai būtų išorinių kibernetinių atakų prevencija, ar vidinių duomenų apsauga.
Susieti verslo procesus su saugumo disciplinomis: analizuokite savo pagrindinius verslo procesus ir nustatykite, kaip kibernetinio ir IT saugumo priemonės gali juos apsaugoti. Pavyzdžiui, elektroninė prekyba gali reikalauti stipraus dėmesio tinklo saugumui ir mokėjimo duomenų apsaugai, o intelektinės nuosavybės kūrimas – griežtesnės prieigos kontrolės ir duomenų klasifikavimo.
Sukurkite integruotą saugumo planą: parenkite dokumentuotą saugumo strategiją, kuri aiškiai apibrėžia, kaip kibernetinio ir IT saugumo priemonės sąveikauja tarpusavyje. Įtraukite atsakomybes, procesus ir technologinius sprendimus, kurie apima abi disciplinas.

Praktinis metodas kuriant integruotą strategiją – remtis brandos modeliais, tokiais kaip NIST Kibernetinio saugumo sistema ar ISO 27001 standartas. Šie modeliai suteikia struktūruotą požiūrį į saugumo plėtrą ir leidžia nustatyti aiškius rodiklius pažangos stebėjimui.

Taip pat verta apsvarstyti hibridinį požiūrį, ypač mažesnėse organizacijose, kur specializuotas kibernetinio saugumo personalas gali būti neprieinamas. Tokiu atveju IT komanda gali prisiimti pagrindinę atsakomybę už saugumą, papildant ją išorinėmis kibernetinio saugumo paslaugomis kritinėms funkcijoms, tokioms kaip pažeidžiamumo vertinimas ar incidentų tyrimas.

Nepriklausomai nuo pasirinktos strategijos, būtina reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti saugumo priemones, atsižvelgiant į kintančias grėsmes ir verslo poreikius. Saugumo strategija turėtų būti lanksti ir prisitaikanti, o ne statiškas dokumentas.

Išvados

Kibernetinis saugumas ir IT saugumas, nors ir turi skirtingus dėmesio centrus bei metodologijas, kartu sudaro išsamią organizacijos saugumo gynybos sistemą. Kibernetinis saugumas sutelkia dėmesį į apsaugą nuo išorinių grėsmių iš kibernetinės erdvės, o IT saugumas apima platesnį organizacinių procesų, infrastruktūros ir informacijos apsaugos spektrą.

Supratimas apie šiuos skirtumus ir sąveiką leidžia organizacijoms sukurti efektyvesnes saugumo strategijas. Optimaliu atveju, abi disciplinos turėtų būti integruotos į vieningą požiūrį, pritaikytą konkretiems organizacijos rizikos profiliams ir verslo poreikiams.

Esminis dalykas siekiant sėkmės – nuolatinis dėmesys saugumui, reguliarus rizikos vertinimas ir lankstumas prisitaikant prie kintančių grėsmių. Investicijos į abi sritis – tiek kibernetinį, tiek IT saugumą – nėra paprastos išlaidos, o strateginė investicija, užtikrinanti organizacijos atsparumą ir verslo tęstinumą skaitmeniniame pasaulyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Koks pagrindinis skirtumas tarp kibernetinio saugumo ir IT saugumo?

Kibernetinis saugumas orientuotas į apsaugą nuo išorinių grėsmių, ypač iš interneto, tuo tarpu IT saugumas apima platesnį požiūrį į informacijos ir technologijų infrastruktūros apsaugą, įskaitant fizines ir organizacines saugumo priemones.

Ar man reikalingos atskiros kibernetinio ir IT saugumo komandos?

Tai priklauso nuo organizacijos dydžio ir rizikos profilio. Didelės įmonės dažnai turi atskiras komandas specifinėms funkcijoms, tačiau mažesnės organizacijos gali naudoti integruotą požiūrį su specialistais, kurie turi kompetenciją abiejose srityse, o prireikus pasitelkia išorinius ekspertus.

Kuri saugumo sistema apima abi disciplinas?

NIST kibernetinio saugumo sistema ir ISO 27001 standartas yra plačiausiai naudojamos sistemos, apimančios tiek kibernetinio, tiek IT saugumo aspektus. Jos suteikia lankstų pagrindą, kurį organizacijos gali pritaikyti savo poreikiams.

Ar mažos įmonės gali apjungti kibernetinio ir IT saugumo roles?

Taip, mažesnės įmonės dažnai taiko hibridinį požiūrį, kur IT personalas prisiima kibernetinio saugumo atsakomybę, o sudėtingesnėms užduotims pasitelkia išorinius ekspertus arba automatizuotus įrankius. Esminis dalykas – užtikrinti, kad būtų padengtos visos kritinės saugumo sritys.

Kaip skiriasi kibernetinio ir IT saugumo sertifikatai?

Kibernetinio saugumo sertifikatai, tokie kaip CEH (Certified Ethical Hacker) ar CISSP, labiau orientuoti į technines apsaugos priemones ir aktyvią gynybą. IT saugumo sertifikatai, pavyzdžiui, CISM ar ISO 27001 Auditor, daugiau dėmesio skiria saugumo valdymui, politikoms ir procesams. CompTIA Security+ yra geras pradinis taškas, apimantis abiejų sričių pagrindus.